slėpti

slė̃pti, slẽpia, slė̃pė tr. 1. Q79, SD367, H, R62, I, K, M, Š, Rtr, DŽ, L dėti, laikyti ką kur, kad kiti nerastų, nepamatytų: Kas yra slẽpiamas, reikia slė̃pti: žodį, žmogų, daiktą J. Grūdus slė̃pėm bulbėsan Grv. Visi šoko durų rakintų, savo turto slėptų J.Bil. Anas iškiš galvą ir vėl slẽpia Grv. Kartais šeštadienio vakarą [Dainius] ateidavo į mokyklą ir kišenėse slėpdavo rankas, pajuodusias nuo įsiėdusio tepalo V.Bub. ^ Vagis moko raktus slėpti rš.

slėptinaĩ adv.; TechŽ16: Mes slėptinai laikysime [knygas] ir skaitysime TS1899,11. Slėptinaĩ nuo tavęs NdŽ. | refl. SD117,367, I, N, K, LL251, Š, Rtr, DŽ: Paprastai spalva gina gyvį: arba padeda jam slėptis, arba atbaido priešą sp. Neikiat jau niekur, tiktai slė̃pkiatės Žeml. Anys dėlei bijojimo kitų žydų buvo susiėję ir besislepią BPII35. | prk.: Saulė jau slėpėsi už namo stogo J.Gruš. Mėnulis slėpėsi už juodų greitai bėgančių debesų J.Dov. ^ Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja TŽIII379. Slėpkis kai višytis nuo smirdėlio šeško Sim. Ko slepies kai lapė už akėčių? LTR(Km). ║ nerodyti ko pašaliniams: Gražesnę [jaunesnę dukterį] tėvai slẽpia nuo piršlių Skdt. Slepi dukterį, Keduli. Į lažą jos neleidai V.Myk-Put. | Tu veido savo neslėpk nuog manęs (nenusigręžk, išgirsk mane) PK55. ║ užstoti, dengti, kad būtų nematomas, nepastebimas: Jos veidą slėpė brangus šydas J.Balč. Slepiamosios spalvos drabužiai S.Mast.

2. R, N, Jzm laikyti paslaptyje, nesakyti, neskelbti: Ką čia slẽpat, jug aš viską žinau aple aną – nė[ra] ko čia slė̃pti Trk. Saviem slė̃pė, kad mirė Ėr. Pasakyk stačiai, neslė̃pk Klt. Slėpti nuo Mackevičiaus savo nuomones nėra jokios prasmės V.Myk-Put. Kunigus … prašykiat, idant to mokslo neslėptų Mž11. Kas slẽpia piktybes savas, nepalaimysis jam gerai DK132. Tiesa apreikšu ir slaptą prisakymą neslėpsu CII644. Kaip eš galiu Abrahamui slėpti mano darbą? BB1Moz18,17. Slepiu, užtyliu R384. | prk.: Bet ką gi žvaigždės tolimosios slepia? rš. ^ Ką nori slėpti, to nė vienam nesakyk VP24. | refl.: Tu slėpdamos šneki paslaptį J. Ir prieš mane jis slėpėsi turįs pinigų J.Jabl. Vis da slẽpias, nesako man Klt. Anas slẽpias nuo mūsų, kad anas sukliuvęs Vdn. Jau ana slė̃pės slė̃pės – pardevė tą veršį Trk. Ko nereik visims dirbti, su tuomi reik slėpties M.Valanč. Ir po anos dienos pradėjo (viršuje nėščia tapo) motė jo Elzbieta ir slėpės penkis mėnasius Ch¹Luk1,24. ║ refl. neišsiduoti kuo esant: Gal ir mūsų kaime koks [socialistas] buvo, ale labai slė̃pės Mšk. Nes ir heretikai … teip stebuklingai slepias, jog juos labai vargiai pažint kas gali DP84. 3. DŽ¹ kitiems nerodyti, neatskleisti (jausmų, nusiteikimo): Visus mus graužia rūpesčiai, tik mes tai nuo kitų slepiame LTR(Srd). Kai jūs sulauksite mano metų, jūs irgi išmoksite slėpti savo jausmus rš. Savo sielvarto priežastį Kristina slėpė J.Dov. Audringa ir dagi kaip ežys, tačiau po šiurkščiu storžievės luobu slepianti gerumą J.Avyž. Akys jos blykstelėjo slėptu užsiganėdinimu V.Piet. Jų namuose turtingas jaunikaitis būdavo visada nuoširdžiai, su neslepiamu džiaugsmu sutinkamas LzP. 4. turėti savyje: Sunkūs ir gilūs jos (Kaspijos) vandenys slepia gausų žuvų pasaulį P.Cvir. | refl.: Melodijoje jau savaime slepiasi (slypi) harmonija LTII97(Sab).

◊ akìs slė̃pti vengti žiūrėti į akis (gėdijantis): Buvo ir tokių, kurie nedrąsiai slėpė akis, lyg pagauti už rankos, lendančios į svetimą kišenę J.Avyž.

\ slėpti; apslėpti; įslėpti; išslėpti; nuslėpti; paslėpti; perslėpti; prislėpti; suslėpti; užslėpti